Vasario 28 dienos popietę Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje vyko tradicinis „Sniego Gniūžtės“ projektas, kurį, kaip ir kiekvienais metais, organizavo direktoriaus pavaduotoja Virginija Jeleniauskienė ir tikybos mokytoja metodininkė Dalia Kubilienė. Šis prevencinis renginys visų moksleivių labai laukiamas, nes grįstas principu jaunimas – jaunimui.

Tai tarsi mini stovykla, kurios metu vaikai mokosi bendrauti gyvai, per žaidimus, pokalbius, įvairias nestandartines užduotis, pamiršdami internetinius draugus ir mobiliuosius telefonus. Renginio tikslas – neformaliai bendraujant įtikinti paauglius, jog alkoholio, tabako, narkotikų vartojimas yra žalingas fiziniam, socialiniam ir emociniam vystymuisi. Laukiamas rezultatas – mokiniai, spręsdami aktualias jaunimo problemas, žaisdami pasitikėjimo žaidimus, išsiugdys atsakomybę bei vadovavimo įgūdžius, supras, kad bendravimas be mobiliųjų telefonų yra daug vertingesnis, mokysis kultūringai leisti laisvalaikį. Šių metų renginio tema buvo „Ateikime kurti, o ne griauti“. Penktadienio popietę su miegmaišiais, naktipiečiais ir gera nuotaika rinkosi smagiai nusiteikę 5–8 klasių mokiniai. Čia juos pasitiko vadovai – buvę mūsų mokyklos mokiniai, dabar jau J. Balčikonio gimnazistai ir J. Tilvyčio-Žalvarnio kuopos ateitininkai: Ignas, Mangirdas, Emilis, Titas, Viltė V., Viltė S., Vasarė, Akvilė, Benita, Emilija, Monika; Ignas iš J. Miltinio gimnazijos ir mūsų mokyklos aštuntokės Laura ir Toma. Aktų salėje mokiniai susiskirstė į mažas grupeles ir iškeliavo ieškoti naujų potyrių bei nuotykių. Pasigaminę švelnukus, „Sniego Gniūžtės“ dalyviai mokyklos erdvėse žaidė įvairius edukacinius žaidimus: „Kirmėlė“, „Kėdė“, „Pykšt pokšt“, „Šaltinėlis“. Tai vaikščiojo užrištomis akimis, tai rungtyniavo „Bingo“ žaidime, tai kūrė „kreizi“ verbas, tai žaidė šaradas.

Labai svarbus renginio „Ateikime kurti, o ne griauti“ momentas buvo mintys žvakių šviesoje. Kai naktiniame danguje švietė žvaigždės, o aktų salėje – žvakės, moksleiviai, sėdėdami ratu ir klausydami tikybos mokytojos skaitomo Manto Pruso kūrinio „Svirplys“, mąstė apie prabėgusios dienos įspūdžius, apie jausmus, kurios patyrė bendrystėje su šios stovyklėlės nariais. Žvakė tyloje keliavo iš rankų į rankas, lydima išsakytų jausmų, teigiamų emocijų, netgi ašarų. Kalbėjo visi: ir mokytojai, ir mokiniai. Buvo nepaprastai gera, jautru ir jauku.

Vidurnaktį aktų salėje mokytojai, mokiniai ir grupelių vadai žiūrėjo Kristeno Šeridano kino filmą „Muzika, suradusi mus“ apie talentingo vienuolikmečio muzikanto Evano kelią link užsibrėžto tikslo.

Ketvirtą valandą ryto visus pažadino šaižus mokyklinis skambutis, pakvietęs dalyvauti žaidime „Bombonešis“, kurio tikslas – surinkti kuo daugiau taškų. Teko įveikti nemažai stotelių-bankų, atlaikyti „bombonešių“ atakas, kreiptis pagalbos į „seseles“, praleisti keletą minučių „ligoninėje“.

Miegoti teko nedaug. Šeštadienį, pusė devynių ryte mokykla jau prisipildė kvapų iš valgyklos. Mūsų šauniosios virėjos prikepė daug gardaus varškės apkepo, bandelių, privirė skanios kvapnios arbatos. Visi draugiškai pavalgę kibo į darbus. Grupelėse intensyviai vyko darbas. Iš vakaro gavę užduotis ir klausimus, padedami vadų, renginio dalyviai kūrė plakatus, kuriuos vėliau pristatė visiems dalyviams. Intriguojantis žaidimas „Mafija“ skatino moksleivius įsiklausyti į aplinką ir mąstyti logiškai.

Baigiamasis renginio akordas buvo atsisveikinimo ratai – moksleiviai, vienas kitam rišdami švelnuko siūlą, sakė draugiškus, meilius žodžius, palinkėjimus.

Vasario 28-osios rytą iškritęs sniegas buvo tarsi ženklas, liudijantis „Sniego Gniūžtės“ projekto svarbą ir sėkmę. Renginys iš tikrųjų pavyko, nes laikas praleistas neformalioje aplinkoje moksleiviams padėjo keisti požiūrį į mokyklą – pasirodo, čia galima pasisemti žinių, gyvenimo patirties ir išminties ne tik mokantis iš vadovėlių, bet ir žaidžiant žaidimus.

Virginija Jeleniauskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

Dalia Kubilienė, tikybos mokytoja

 

© 2016. Visos teisės saugomos