Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno ateitininkų kuopa, veikianti Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje tęsia tradiciją kiekvieną rudenį savanoriauti Gyvūnų prieglaudoje Panevėžio rajone. Ateitininkai žino, kad spalio 4-oji yra Pasaulinė gyvūnijos ir švento Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų ir gamtos globėjo, diena. Popiežius Jonas Paulius II šventąjį Pranciškų 1980 m. paskelbė gamtos globėju. Popiežius šv. Pranciškų paskelbė gamtos globėju todėl, kad šventasis Pranciškus visus kūrinius laikė savo broliais ir seserimis.

Ateitininkai, vadovaudamiesi savo organizacijos šūkiu „Visa atnaujinti Kristuje“ turi ne tik atpažinti vietas, kurias reikia atnaujinti, keisti į gera, bet ir veikti praktiškai. Tam padeda savanorio veikla. Savanorystė – tai tarsi veidrodis, atspindintis vertybes, kurių mūsų visuomenei labiausiai trūksta šiandien.

Paskutinę rugsėjo dieną ateitininkai nuvyko į Kaimiškyje esančius Gyvūnų globos namus, kur padirbėjo iš peties. Mūsų mokyklos dailės mokytoja Aušra, karts nuo karto savanoriaujanti gyvūnų prieglaudoje, suskirstė mokinukus darbo grupėmis. Vieni valė Gyvūnų prieglaudos teritoriją, kiti darbavosi sandėlyje, treti valė langus. Nors kai kurie darbai nebuvo itin malonūs, ateitininkai viską atliko kruopščiai ir iki galo. Baigę darbus moksleiviai galėjo pasidžiaugti savo darbo rezultatais, pasigrožėti gamta, pažaisti su šuniukais, kurie ta proga buvo išleisti pabėgioti.

Gražios atminties Lietuvos filosofas, eseistas, pedagogas, visuomenės veikėjas ir politikas Leonidas Donskis yra sakęs: „Iš pradžių buvau labai nustebęs, kol supratau, kad didelė dalis pasaulio idealizmo ir gražių dalykų būtų neįmanoma, jei neegzistuotų savanorystė“.

Manyčiau, kad Gyvūnų prieglauda yra geriausia vieta, kurioje savanoriaujant galima ne tik atpažinti savo širdies galimybes: jautrumą gamtai, gyvūnams, aplinkos saugojimui, bet ir be atlygio mokytis kurti gerovę keturkojams, išbandyti savo galimybes dirbti komandoje. Savanoriavę 6–8 klasių moksleiviai ateitininkai, padirbėję porą valandų gamtoje, laimingi ir smagūs grįžo namo, supratę ką reiškia lietuvių liaudies patarlė „daug rankų didelę naštą pakelia“.

Tikiu, kad savanorystės patirtis jaunam žmogui taps vienu iš būdų ieškant savo tapatybės dalies.

                                      Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno kuopos vadovė Dalia Kubilienė

 

 

© 2016. Visos teisės saugomos