Šis klausimas neapleidžia nei vieno savo ugdymu ir tobulėjimu besirūpinančio žmogaus. Dar dažniau šį klausimą gvildena mokytojai ir jų ugdytinių tėvai. Siekdami pasidalinti naujausiomis šios srities žiniomis bei praturtinti savo asmenines patirtis
vieną šio mėnesio penktadienių mokytojai skyrė edukacinei išvykai „Mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų vertinimas kaip sėkmingo vaiko mokymosi prielaida“. Po pamokų mokytojų laukė autobusas ir kelionė į Biržus. Pakeliui aptarę turimas žinias apie emocines ir socialines kompetencijas, be kurių žmogus negali patirti savo veiklos sėkmės, jų svarbą ugdymo ir ugdymosi procese, svarstėme, ką pamatysime ir naujo sužinosime. Šios kompetencijos suteikia galimybes bet kuriam žmogui pažinti savo ir kitų, šalia esančių, emocijas bei gebėti jas suvaldyti ir tinkamai panaudoti bendraujant ir bendradarbiaujant. Mokytojai vieningai sutarė, kad geriausias kompetencijų įvertinimas, kai žmogus (mokinys, mokytojas, specialistas, tėvai) atpažįsta savo emocijas ir tinkamai jas panaudoja – efektyviai bendradarbiauja, priima situaciją gerinančius problemų sprendimus, daro teigiamą įtaką aplinkiniams, kai bendraujant atsiskleidžia galimybės ir talentai. Tai veda į mokymosi, ugdymosi, saviugdos sėkmę. Patirti sėkmę, siekiant savo svajonės taip pat labai svarbu. Tuo mokytojai įsitikino atvykę į Jūrio ir Kristinos Milišiūnų avių ūkį. Pradėję įgyvendinti savo svajonę – auginti avis ir plėtoti neįprastas edukacijas– ūkio šeimininkai šiandien turi sukūrę Lietuvos peizažui neįprastą jurtų miestelį, vaikams ir suaugusiems organizuoja edukaciją „Avis aprengs ir pamaitins“, ir toliau, sutelktinai dirbdami, kuria naujas svajones. Apie savo veiklos pradžią šeimininkas pasakoja: „Pradėjom domėtis, auginti, bet norėjosi kažko įdomesnio, ne tik avytes auginti. 2015-ais pastatyta pirmoji jurta (vilnų namelis, dengtas tekstile). Reikėjo daug kam – rankdarbiams, parduotuvėlei, pirčiai, poilsio jurtos“. Taip kasmet vis atsirasdavo dar vienas unikalus statinys. Keliaujant po ūkio valdas akį patraukė pamatai dar vienai jurtai – matyt tai bus dar vienas kažkokios svajonės išpildymas. Susipažinusius su ūkiu, šeimininkas ir jam talkinanti vietinė auksarankė Nijolė pakvietė į rankdarbių jurtą. Čia apgyvendinta keletas tūkstančių įvairiausių avių ir avinukų: žaislų, indų ir kitų įvairiausių daiktų, puoštų avių piešiniais ar savo išvaizda primenančių po aptvarus besiganančių šilkavilnes. Nijolė, pati deganti aistra rankdarbiams, mokytojams turėjo užduotį – savomis rankomis sukurti margaspalvį kamuoliuką džiaugsmui ir relaksacijai. Teko ne tik susikaupti ir padirbėti, bet ir su Nijolės pagalba ir patarimais bei kolegų palaikymu pasiekti geriausio rezultato. Vieniems sekėsi geriau, kiti dairėsi į kolegas, nejučia lyg mokiniai lygiavosi į jau gražų akiai rezultatą pasiekusius, atidžiai klausėsi labai taiklių ir taktiškų šio darbo meistrės Nijolės patarimų ir svarstė, kaip svarbu laiku padėti, patarti, teigiamai reaguoti į net mažiausią sėkmę, kad bet kuri veikla – ugdymasis, mokymasis, laisvalaikio veikla – patirtų sėkmę ir skatintų svajoti apie dar platesnes galimybes. Tai labai svarbu kasdieniniame mokytojo darbe. Iš kiekvienos pamokos kiekvienas jos dalyvis turėtų iškeliauti supratęs, kad šiandien jis gavo kažką naujo, praplėtė savo galimybes ir gebėjimus.
Mokytoja Dalia Meškonytė
