Tokius žodžius savo rašinyje parašė septintokė Aistė. Prisipažinsiu, nustebau. Kai šiandien viešojoje erdvėje tiek daug nusivylimo savo šalimi, valdžia, gyvenimu, kai nemadinga jaunimo tarpe kalbėti apie patriotizmą, kai iš prekybos centrų sklindančios raudonos širdutės reiškia visai ką kitą, išgirsti tai iš paauglės buvo netikėta.

Siūlau ir Jums paskaityti kai kurias septintokų rašinių mintis.

Loreta Švarlienė, mokytoja

 

Didžiuojuosi savo tauta, kuri net ir tokiomis sąlygomis, kai naktimis prie sienos prišaldavo plaukai, ar už darbą gaudavo vos keletą gramų duonos, ar kai druska kasyklose išgrauždavo rūbus ir odą, nepasidavė ir neprarado vilties. (Agnė T., 7d)

Tie žmonės, kurie aukojosi dėl mūsų krašto, liko atmintyje laisvės gynėjais. Visada juos gerbsime uždegdami žvakutes ir nepamiršdami, kad jie padarė mūsų Lietuvą laisva šalimi. (Andrius K., 7d)

Aš labai laimingas, kad turiu savo nuomonę ir galiu ją išsakyti, kad kalbu gimtąja kalba, kad gerai gyvenu. (Pijus J., 7d)

Tik kažkokie sunkumai, neramumai – jaunimas purpt kaip paukščiai nuo šakos ir emigruoja. Jie nesusivokia, kad yra reikalingi tėvynei. (Alisa-Marija M., 7d)

Aš nepaliksiu savo gimtojo krašto, nes mano laisvė ir siela yra čia, Lietuvoje. (Dovydas A., 7d)                       

Mes patys turime padaryti taip, kad kiekvienas lietuvis jaustųsi laukiamas ir mylimas savo tėvynėje, nes tik savo tėvynėje žmogus yra tikrai laisvas. (Karolina K., 7d)

Neišsigąskite laisvės, juk ne ji yra baisi, baisus yra gyvenimas svetur. (Kamilė M., 7d)

          

Viena kita mintis iš 7c kl. mokinių rašinių / straipsnių „Ar lietuviai myli savo Tėvynę?“

Aš manau, kad lietuviai emigruoja ne todėl, kad nemyli savo Tėvynės, o dėl to, kad ieško geresnio gyvenimo. Vyksta ten, kur geriau apmokami darbai, kur gali įgyti geresnį išsilavinimą...  (Viltė, 7c)

Lietuva turėtų didžiuotis tais, kurie mokosi užsienyje, bet  planuoja savo ateitį  čia, Tėvynėje. Na neslėpkime fakto – užsienio universitetai yra aukštesnio lygio nei Lietuvos. O jaunų žmonių įgyta patirtis padės mūsų šaliai tobulėti ir augti. Tik tada galėsime didžiuotis, kad turim tokią nuostabią Tėvynę su tokiais nuostabiais žmonėmis.  (Ignas, 7c)

Lietuviai visada buvo patriotiški ir atsidavę savo Tėvynei. Nesvarbu, ar juos trėmė, ar vertė dirbti už mažą atlygį, ar draudė kalbėti ir rašyti gimtąja kalba.  <...>  Dabar kažkas pasikeitė. Lietuviai vis dažniau emigruoja ir vis dažniau nebegrįžta į savo gimtinę. Gal žmonėms trūksta motyvacijos, priežasties, kodėl  jie turėtų pasilikti? Juk šalia mūsų yra tokios valstybės kaip Estija, Lenkija, Vokietija ar Norvegija, Švedija. Imkime iš jų pavyzdį. Stenkimės būti kaip jie, nes būtent į tokias šalis lietuviai ir „bėga“. <...> Valdžios vyrai, atsimerkite. Apsidairykite ir pamatykite tai, dėl ko dažnas tautietis emigruoja. Kurkime visi kartu gražią, šviesią ir progresuojančią ateitį  mūsų Lietuvai. (Rokas S., 7c)

Bet jei Lietuvai kiltų pavojus, tautiečiai ją gintų taip, kaip ir ankstesniais metais ją gynė mūsų senoliai. Gal net dalis lietuvių emigrantų grįžtų, kad galėtų išsaugoti savo šalį, jos kalbą, papročius, tradicijas, išlaikyti vienybę... (Samanta, 7c)

Ona Vaitkevičienė, mokytoja