Prieš mokyklines atostogas Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno ateitininkų kuopa savanoriavo Panevėžio gyvūnų prieglaudoje. Per ateitininkų būrelį moksleiviai gavo daug informacijos apie savanorystės meną: žiūrėjo filmukus apie savanorystę, diskutavo ta tema.
O kad nebūtų kaip toje patarlėje „žodžiu – ąžuolus varto, darbu – ir skiedros nepakelia“, vykome į Panevėžio rajone Karšinaukos kaime esančią vienintelę mūsų mieste ir rajone gyvūnų prieglaudą „Panevėžio gyvūnų globos namai“. Mūsų mokyklos mokytoja Aušra L. čia savanoriauja jau bene 10 metų. Ji ateitininkams papasakojo, kad prieglaudos tikslas yra rasti kiekvienam keturkojui namus, nes visi gyvūnai dovanojami. Prieglauda nėra finansuojama valstybės, o išsilaiko iš žmonių, skiriančių 2 procentus GPM ar atvežančiųjų paklotėlių, sauso maisto, surenkant pinigėlius iš privačių aukotojų.
Vieni ateitininkai čia jau yra buvę pernai, kiti tik pirmą kartą, bet įspūdis visada tas pats – gailestis dėl paliktų gyvūnų ir noras jiems padėti.
Moksleiviai noriai kibo į darbus. Vieni šlavė lapus, kiti šunų voljerus ar kačių kambarėlį valė, treti valė langus, plovė grindis, vežiojo sauso maisto maišelius ar tvarkė maisto sandėlį. Po darbų buvo leista pavedžioti šunis. Ir moksleiviams, ir gyvūnams džiaugsmas buvo vienodas: vieni mėgavosi šuniukų žaidimais, kiti – laisve.
Moksleivių, savanoriavusių Gyvūnų prieglaudoje, mintys:
„Norėčiau padėkoti mokytojai Aušrai Lazdauskienei už kvietimą į šunų prieglaudą, labai patiko. Nors važiuoju čia ne pirmą kartą, bet tikrai šį kartą irgi patiko, sužinojau apie kelias šunų ligas. Jeigu ne mokytoja Aušra, nebūčiau žinojusi, kaip sunku rūpintis gyvūnais, kai jų tiek daug vienoje vietoje“ (Agnė R., 8c).
„Buvo įdomu dirbti ir stengiausi kuo daugiau ir kuo greičiau padaryti. Savanorystė – svarbus dalykas, kiekvienas turėtų tuo užsiimti“ (Emilis M., 8c).
„Prieglaudoje matėme daug gražių šunų, kačių ir buvo labai smagu jiems padėti, išvalyti narvelius, įpilti gyvūnams vandens, įberti maisto. Labai labai ačiū mokytojai Aušrai Lazdauskienei už kvietimą čia atvykti“ (Akvilė, 8c).
„Man labai patiko dirbti ir padėti gyvūnėliams, kurie neturi šeimininkų... Tiesiog, kai baigėme dirbti, nesinorėjo išvažiuoti, norėjosi padėti dar daugiau. Labai dėkoju mokytojai Aušrai, kad pakvietė į šią akciją, tikiuosi pavasarį dar aplankysime gyvūnėlių prieglaudą“ (Ieva D., 8c).
„Prieglaudoje man tikrai patiko. Labai malonu yra padėti benamiams šunims ir katėms, nes tikrai liūdna juos matyti be namų... Labai ačiū mokytojai Aušrai, tikiuosi, dar kada teks nuvažiuoti su ateitininkais“ (Jogailė, 8c).
„Labai patiko savanoriauti gyvūnų prieglaudoje. Smagu, kad galėjome nors šiek tiek padėti beglobiams gyvūnams“ (Viltė S., 7d).
„Jaučiausi gerai, labai patiko šunys, tvarkyti aplinką, buvo labai gaila gyvūnų. Dėkoju, kad yra tokių prieglaudų, kad galima pasirūpinti benamiais gyvūnais ir sutvarkyti jų aplinką, kad jiems patiems ten būtų maloniau gyventi“ (Rokas M., 8c).
„Prieglaudoje man labai patiko. Buvo labai įdomu ir džiaugiuosi, kad galėjome padėti gyvūnams. Praleistos valandos tikrai neveltui“ (Emilija J., 7d).
Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno ateitininkų kuopos globėja D. Kubilienė
