Socialiniai tinklai yra neabejotinai puiki erdvė bendrauti, o šiuo metu bendravimas internete tapo kone gyvybiškai svarbus atsižvelgiant į tai, kad tiek daug žmonių priversti fiziškai atsiriboti vieni nuo kitų. Tad mandagiam reikia būti ne tik bendraujant su kitais šeimos nariais, artimaisiais ar draugais, bet ir internete.

Patyčios – tai agresyvus ir tyčinis elgesys, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą žmogų. Elektroninės patyčios apima tokius veiksmus kaip įžeidinėjimą ir šmeižimą virtualioje erdvėje, nemalonių žinučių ar elektroninių laiškų rašinėjimą, žmogaus asmeninio gyvenimo detalių viešinimą, apsimetimą kitu asmeniu ir kenkimą jo reputacijai, nepriėmimą į draugų grupę pokalbių kambariuose, persekiojimą, kai grasinama kaip nors pakenkti, įvairių su žmogumi susijusių situacijų filmavimą bei platinimą internete ir pan. Elektroninės patyčios yra įsiveržimas į privatų gyvenimą, kuris vyksta visą parą.

Tėvai / globėjai turėtų nepamiršti, jog jų vaikas gali ne tik tapti patyčių auka, bet ir pats imti tyčiotis iš kitų vaikų, todėl ugdant vaiko bendravimo elektroninėje erdvėje įpročius reikia nuolat mokyti vaiką, kad socialiniuose tinkluose būtina vadovautis mandagaus, pagarbaus bendravimo normomis. Kartais patyčios gali atrodyti panašios į draugų pajuokavimus ar draugiškus „patraukimus per dantį“. Tačiau patyčios nėra humoro forma! Kai juokaujama, linksma būna abiem žmonėms, o tyčiojantis linksma tik vienam vaikui – kitas tuo metu jaučiasi labai įskaudintas. Vaikas, kenčiantis nuo elektroninių patyčių, paprastai jaučiasi bejėgis. Kai vaikas skriaudžiamas mokykloje ar kieme, jis supranta, kad gali tikėtis pagalbos iš pedagogų ar tėvų. Tuo tarpu, kai patiria patyčias virtualioje erdvėje, vaikas neretai numoja ranka, nenorėdamas įtraukti tėvų / globėjų ir manydamas, kad jo nesupras. Tačiau suaugusiųjų žmonių parama patyčių situacijose itin svarbi.

Tėvams / globėjams įtariant, kad jų vaikas patiria internetines patyčias, svarbu sugebėti vaiką prakalbinti. Tada kartu su vaiku galima ieškoti problemos sprendimo būdų. Neskubėkite nieko kaltinti, išsiaiškinkite situaciją, išklausykite vaiką. Net jeigu atrodo, kad būtent dėl vaiko neatsargaus elgesio virtualioje erdvėje patyčios ir prasidėjo, pasistenkite bendrauti nekritikuodami. Vaikui svarbu jaustis išgirstam ir suprastam. Svarbu atkreipti dėmesį, jeigu vaikas pradeda agresyviai elgtis realiame gyvenime, laiką praleidęs prie kompiuterio. Vaikas gali naudoti skirtingus prisijungimo vardus, pamatęs vieną iš tėvų slėpti, ką veikia internete. Tokio elgesio požymiai gali sukelti įtarimų, kad vaikas internetinėje erdvėje tyčiojasi iš kitų.

Jeigu jūsų vaikas neįsitraukia į patyčias, t. y. nėra skriaudžiamas ir neskriaudžia kitų, tai dar nereiškia, kad jam ši problema nėra aktuali. Jūsų vaikas gali tapti patyčių stebėtoju, pavyzdžiui, žiūrėti nufilmuotas smurtines scenas, skaityti žeidžiančius komentarus internete ir kt. Patyčių stebėtojų vaidmuo yra be galo svarbus. Paprastai vaikų, kurie tiesiogiai neįsitraukia į patyčias, yra daugiau negu skriaudėjų. Stebėtojai gali palaikyti skriaudėjus, paspausdami mygtuką „patinka“ (angl. like) po komentaru, persiųsdami provokuojančią informaciją kitiems arba tiesiogiai niekaip nereaguodami į elektroninėje erdvėje vykstančias patyčias. Toks stebėtojų elgesys gali dar labiau žeisti patyčias patiriantįjį. Pastebėjus vaiko pasikeitusio elgesioo požymius, tėvams svarbu sureaguoti, aiškintis priežastis. Patariama kalbėtis su vaikais apie tai, kad patyčios nėra tinkamas elgesys ir kad apie tokius veiksmus svarbu pranešti suaugusiesiems.

Jei pastebėjote patyčias internete karantino metu darbo valandomis informuokite mokyklos socialines pedagoges:

Jolantą tel. nr. 8 655 12983 (bendrojo lavinimo klasės),

Sonatą tel. nr. 8 655 12482 (specialiojo ugdymo klasės).

Dėl vaiko savijautos ir elgesio (nerimo, baimių, streso) kreipkitės į mokyklos psichologę                                  Kristiną tel. nr. 8 655 12451.

Taip pat galima kreiptis į „Tėvų liniją“.Vaikai dėl pastebėtų ar patiriamų patyčių gali skambinti arba parašyti laišką į „Vaikų liniją“. 

O geriausia internete ir gyvenime būtų elgtis taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi. Todėl neskaudinkint, nežeminkit ir neįžeidinėkit kitų žmonių, bendraudami nevartokite necenzūrinių žodžių, neviešinkite kitų žmonių nuotraukų ar duomenų negavę jų sutikimo.

 Socialinė pedagogė Jolanta Matiukė, psichologė KristinaTarutienė