„Gyvybės medžio“ simbolį galima sutikti visame pasaulyje, įvairiose kultūrose. Tai – universalus simbolis. Medis, kaip ir pati gamta, buvo labai svarbus mūsų protėviams. Lietuvių liaudies folklore galima rasti palyginimų: „stiprus kaip ąžuolas“, „lanksti kaip liepa“, „tiesi kaip eglė“ ir t. t. Lietuva nuo seno buvo miškais turtingas kraštas, todėl medžio motyvais buvo puošiami įvairūs daiktai: langinės, kraičio skrynios, įvairūs buityje naudojami baldai, verpimo ratelius dekoravusios prieverpstės. Audėjos medžio motyvus išausdavo audinyje. Todėl medis, medžio simbolis buvo svarbus mūsų protėviams kaip gamtos, stiprybės, gyvenimo ir gyvybės simbolis.
Žmonės, kurie prieš 80 metų buvo ištremti iš savo gimtųjų namų, neteko ne tik savo daiktų, asmeninio gyvenimo, bet prarado ir ryšį su gamta, kuri nuo seno siejo lietuvį. Apie ilgesį Lietuvai, Lietuvos gamtai rašė daugelis buvusių tremtinių ir politinių kalinių savo atsiminimuose.
Medis simbolizuoja ir gyvybę. Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, kaip tie medžiai, yra istorijos pasakotojai, perduodantys žinią, ką patyrė jie, jų tėvai ar seneliai.
Šiemet minėsime 80 metų nuo 1941 m. birželio 14-ąją dieną prasidėjusį Lietuvos gyventojų trėmimą į Sibirą. Birželio 8 dieną mokykloje buvo organizuojama pilietinė iniciatyva, skirta prisiminti pirmuosius trėmimus į Sibirą. Mokiniai piešė plakatus, gamino atvirukusu su „Gyvybės medžio“ simboliu.
Pagaminti atvirukai išsiųsti paštu buvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams į Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungą.
Erika Leiputė-Stundžienė
Nuotraukų albumas:
