Ilgėjant rudens vakarams, kai aplink daugiau tamsos, darganų, vėjų, iš slapčiausių kampelių pradeda lįsti įvairios baimės, nerimas, liūdesys... Sujungusios savo idėjas, mintis ir veiklas psichologė Kristina, socialinė pedagogė Jolanta, dailės mokytoja Aušra ir lietuvių kalbos mokytoja Sigutė nusprendė įrodyti, kad baimes pažinus ir drąsiai pažiūrėjus joms į akis galima jas įveikti. Visą mėnesį buvo vykdomas projektas „Baimės akys plačios“, kurio metu visi mokiniai buvo kviečiami dalyvauti įvairiose veiklose.
Baimė, kaip ir kiekvienas jausmas, nėra nei blogas, nei geras. Jausti baimę yra normalu. Jeigu šis jausmas neįkyrus, tai yra visiškai normalus, naudingas ir netgi būtinas, padedantis greitai sureaguoti į gresiantį tariamą ar tikrą pavojų ir laiku apsisaugoti. Ši emocinė būsena lydi įvairaus amžiaus žmogų, tačiau būna laikotarpių, pavyzdžiui, vaikystėje, kai baimė pasireiškia itin savitai. Apie baimes su pradinių klasių mokiniais kalbėjosi socialinė pedagogė ir psichologė. Mokiniai sužinojo, kad šis jausmas labai naudingas ir padeda mums išlikti. Pamokos metu mokiniai bandė įsijausti į prieš daugelį metų gyvenusį urvinį žmogų ir jo reakciją sutikus lokį. Kai buvo aptarta, kas yra baimė, kaip ji pasireiškia, ką gi mums daryti, jei ji pasireiškia tuomet, kai mums to visai nereikia, mokiniai buvo pakviesti pasitikrinti savo žinias viktorinoje.
Kartu su dailės mokytoja Aušra mokiniai kalbėjo ir piešė „Baimės portretus“, taip bandydami pažinti save, savo baimes ir jas įveikti. „Piešiant baimė tarsi išeina iš vaiko vidaus, atsiskiria nuo jo pasaulio, pradeda gyventi popieriuje“ (V. Mažeikienė).
Vyresniųjų klasių mokiniai, mokytojos Sigutės paskatinti, rašė įvairius kūrinėlius apie savo baimes. Gražiausiomis ir įdomiausiomis kūrinių ištraukomis buvo pasidalinta su visa mokyklos bendruomene eksponuojant juos mokyklos stende.
Spalio 28 dieną 1c, 2c, 3c, 3d, 4d, 4c klasių mokiniai dalyvavo „Baisiausioje pamokoje“. Pradžioje pamokos mokiniai klausėsi pasakos apie piktą raganą, kuri virė stebuklingą, nuodingą viralą, kuris turėjo viską sunaikinti. Išklausę pasakojimo vaikai, liesdami daiktus, esančius raganos puode, turėjo papasakoti, ką ragana sudėjo į „baisiausią viralą“. Fantazijos mokiniams tikrai netrūko – ten buvo „tarakonų, varlių, driežų, vorų, sliekų, kaulų“ ir kitų baisybių. Vėliau mokiniai pasidalino savo baimėmis šiems padarams ir papasakojo, kaip šias baimes įveikė ar po truputį bando įveikti. Po pokalbio mokiniai žaidė apšilimo žaidimą „Mesk, paskaityk, parodyk“. Užduotys buvo pačios įvairiausios – suvaidinti šikšnosparnį, pavaizduoti besijuokiančią raganą, pasakyti baisiausio patiekalo receptą ir kt. Vėliau mokinių laukė didelio susidomėjimo sukėlęs „Paslapčių namas“, kurio viduje slėpėsi paslaptingi daiktai. Mokiniai, nežiūrėdami į namo vidų, turėjo traukti daiktus ir atspėti, ką ištraukė. Trečioje užduotyje reikėjo padėti vaiduokliukams surasti kelią namo, tarp daugybės paveikslėlių surasti ir nuspalvinti moliūgėlius. Ketvirtoji užduotis – „Voriukų lenktynės“. Ją reikėjo atlikti su šiaudeliu pučiant voriuką iki pažymėtos ribos. Penktoji užduotis – „Numušk skardines“. Mokiniai su kamuoliuku turėjo pataikyti į skardines ir jas perversti. Šeštoji užduotis – „Moliūgas-grybas“. Šis žaidimas žaidžiamas taip pat, kaip ir „kryžiukai-nuliukai“ – laimi tas, kas pirmas surenka atitinkama kryptimi tris vienos rūšies figūrėles. Pati baisiausia pamoka baigėsi linksmai ir nuotaikingai. Mokiniai vieni kitiems piešė ant veidukų savo įveiktas baimes, dalinosi patarimais, kaip jas įveikti ar prisijaukinti. Baimės tapo juokingos, linksmos ir visai mažytės.
Aktyviai mokiniai įsitraukė į veiklą, kuriant įvairius „pabaisiukus“, ir kai jų buvo prigaminta, nulipdyta, prisiūta, visi sugulė ant palangės pirmame mokyklos aukšte. Ir gavosi labai išradinga, nuotaikinga „Pabaisiukų“ parodėlė.
Visą savaitę nuo spalio 25 iki 29 dienos visi mokyklos bendruomenės nariai kūrė, skaptavo, drožinėjo, dailino moliūgus ir juos nešė į „Moliūgų – žibintų“ parodą. Parodoje apsigyvenę moliūgai buvo originalūs – vieni išpjaustyti, kiti išraižyti įvairiais piešiniais, treti išpiešti įvairiais ornamentais ir t. t. Šalia parodėlės buvo įrengtas „Baimių įveikimo kampelis“, kuriame mokiniai, išklausę paskaitėles apie baimių įveikimą bei pabuvoję „Baisiausioje pamokoje“, galėjo nusifotografuoti ir įsiamžinti su įvairiausiais kostiumais bei baimių įveikimo akcentais.
Baimė – savotiška organizmo gynybinė reakcija, padedanti mums išgyventi, apsauganti nuo pavojų. Tai natūrali atomazga, kai mes susiduriame su tuo, kas nežinoma, nepažįstama, pavojinga. Kai kas dar mėgsta pasakyti, kad baimė neatsiejama nuo mūsų būties ir egzistavo nuo žmonijos atsiradimo pradžios, egzistuoja šiandien ir egzistuos tol, kol būsim mes. Įgyvendinus projektą galime teigti, kad baimės akys plačios, bet ją galime įveikti.
Socialinė pedagogė Jolanta Matiukė ir psichologė Kristina Tarutienė
Daugiau nuotraukų mokyklos „Facebook“ paskyroje (žiūrėti)
