Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Asta Jatužienė vedė atvirą lietuvių kalbos pamoką su 4b klase. Pamokoje integruota: muzika, dailė ir šokis, o ji vesta netradicinėje aplinkoje – mokyklos aktų salėje. Į pamoką, vykusią vakare, mokytoja subūrė ne tik mokyklos bendruomenės narius – administraciją ir kolegas mokytojus, tačiau ir mokinių tėvelius.

Ketvirtokų pamokos metu buvo pristatytas 4b klasės projektas „Esu ketvirtokas“, kurio netradicinę formą – televizinę laidą – pasirinkti paskatino lietuvių kalbos vadovėlio pirmoji įžanginė tema. Drauge su mokytoja ketvirtokai nusprendė savo ketverius metus mokykloje pademonstruoti įvairiais skirtingais būdais ir technikomis, tačiau sujungiant į bendrą visumą – televizijos laidos formatą.

Pamokoje mokiniai demonstravo savo, kaip mokinių ir kaip asmenybių, virsmą per ketverius metus vienoje klasėje. Vaikai pasakojo, ėmė interviu vieni iš kitų, piešė, vaidino, šoko, skaitė ne tik apie išmoktus ir sužinotus naujus dalykus, jie dalinosi patirtimi ir asmeniniais pasiekimais. Vaikai metaforiškai pasakojo apie savo klasės narius, pasiremdami pasakėčių struktūra ir prisidengdami šiam žanrui būdingais herojais. Vaikai kalbėjo apie save ir tarpusavio santykius. Jie neslėpė, kad klasėje nutinka visko – tiek gero ir linksmo, tiek liūdno, todėl visada svarbu išsiaiškinti, susitarti, ir kaip pasakėčioje – rasti moralą, iš kurio visi galėtų pasimokyti, pasisemti patirties ateičiai. Mokiniai taip pat svarstė, kas yra klasė. Kaip jie patys supranta šį žodį, ir kaip jis yra apibrėžiamas žodynuose – lygino prasmes, ieškojo panašumų.

Vaizdo medžiagoje buvo pristatyti pirmieji vaikų metai mokykloje – konkursai, išvykos, dalyvavimas projektinėje veikloje ir kt. Atsiminimai nugulė nuotraukose, vaikų rašytuose prisiminimuose. Originalus sprendimas – slieko motyvas, kuriuo remdamiesi vaikai kūrė pasakojimus ir juos pristatė susirinkusiesiems. Sliekas – gyvūnas iš skirtingų narelių, kurių visuma sudaro jį patį, ir kiekvienas jų narelis yra gyvybiškai bei neatsiejamai reikalingas. Taip kaip ir šios klasės mokiniai – kiekvienas kitoks, bet be galo svarbus ir toks vienintelis. Taigi, prisidengdami slieko personažu, vaikai savo pasakojimuose „O kas manęs laukia ateityje?“ atskleidė asmeninius išgyvenimus, patirtis ir dėjo lūkesčius kelionėn į vyresniąsias klases, kurios jau tarsi ranka pasiekiamos. Sliekas Bevardis dalijosi viltimis, pasakojo apie savo pareigas, linksmybes, bendravimą su klasės draugais. O didžiausią pareigą klasėje sliekas Bevardis įvardino kaip berniukų asistavimą mergaitėms. Šiuos slieko pamąstymus lydėjo klasės berniukų ir mergaičių šokis, o jame žiūrovai galėjo pamatyti ir perprasti vaikų tarpusavio bendravimo taisykles ir normas.

Taip, kaip dažnoje televizijos pokalbių laidoje, taip ir šiame projekte-pamokoje buvo vedėjas, kuris kalbino bendraklasius ir uždavinėjo numanomus bei netikėtus klausimus. Kalbinami vaikai pasakojo apie tai, kas jiems labiausiai įsiminė iš mokykloje praleistų ketverių (beveik) metų. Nemaža dalis įvardino ekskursijas. O prisiminti tikrai būta ko! Mokiniai, keliaudami po Lietuvą, jau yra aplankę daugelį miestų ir miestelių, o paliktu įspūdžiu vaikai išskyrė Anykščius, Aukštelkius, Niūronis. Džiugu, kad patys mokiniai pažymėjo, jog ne tik keliauti ir dūkti buvo smagu – mokytis, dalyvauti projektuose bei konferencijose jiems irgi paliko ne mažesnį įspūdį ir džiaugsmą. Vaikai išskyrė kelerius metus trukusius projektus, matematikos olimpiadas, anglų kalbos konkursus, kūno kultūros varžybas ir kt.

Atviroje pamokoje netrūko muzikos bei skambių dainų, mokiniams akompanavo muzikos mokytoja A. Mikolaitienė.

Pamoka-projektas, sukurta televizijos laidos principu, atrodė ne tik netikėta ir originalu, tačiau įdomu ir patiems dalyviams – vaikams. Tokį neįprastą sprendimą jie pasirinko patys, tad įdėtas nuoširdus darbas, noras tėveliams parodyti to darbo vaisius jautėsi iš žiūrovo kėdės. Aktyvūs ir drąsūs ketvirtokai buvo vieninteliai savo pamokos atlikėjai, mokytoja – kaip dera, puikiai suskirstė juos grupėmis, sustygavo veiklas ir vėliau subūrusi visus pateikė analizę ir išvadas. Džiugu, kad pamokos metu, mokytoja įgyvendino savo tikslus, aktyvūs buvo mokiniai, o mokytoja drauge su bendruomene jau galėjo likti stebėtoja ir džiaugtis kūrybiškais ir gabiais išaugintais savo auklėtiniais. Džiaugiamės savo bendruomenės nare – mokytoja Asta Jatužiene, ne tik daug ir nuoširdžiai dirbančia, tačiau randančia laiko to darbo rezultatais pasidalinti su aplinkiniais. Po pamokos abejingų neliko – mokinių tėvai galėjo didžiuotis vaikais, džiaugtis juos ugdančia pedagoge, o kolegos – pasisemti gerosios patirties ir mokytis dirbti kitaip – aktyviai, kūrybiškai ir originaliai.

 Lietuvių kalbos mokytoja Renata Katilienė

© 2016. Visos teisės saugomos