Lietuvoje jau ketvirtą kartą buvo rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Tai beveik visą mėnesį (nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d.) trunkantys renginiai, skirti lietuvių kalbai.

Tokie renginiai vyko ir Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje. 5–9 klasių mokiniai šias dienas paminėjo per lietuvių kalbos pamokas, o pradinukai dažniausiai rinkosi mokyklos skaitykloje. 1–2 klasių mokiniams vyko viktorina „Pažinkime savo gimtąją kalbą“, kurioje jie sužinojo daug naujo. Čia jie galėjo iš arti pamatyti svarbiausius lietuvių kalbos žodynus – „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ ir didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“, sudarytą net iš 20 tomų. Vaikams buvo ypač smagu spėlioti, kiek gi žodžių galėtų būti tuose žodynuose. Nustebo sužinoję, kad pirmajame yra 50 000, o antrajame – net 500 000 žodžių. Pasirodo, kokia turtinga mūsų kalba! Nuo šiol, tikimės, daugelis pradinukų įsiminė didžiojo lietuvių kalbininko – Jono Jablonskio – pavardę. Buvo prisiminti ir Panevėžio krašto kalbininkai. Žymiausias jų – Juozas Balčikonis, kurio vardu pavadinta seniausia Panevėžio gimnazija. Šiam kalbininkui mūsų mieste pastatytas ir paminklas.

Jauniausieji mokyklos mokinukai liko sužavėti lietuvių tautosakos, ypač smulkiosios, turtais. Šie turtai neišsemiami, juk tai yra, galima sakyti, mūsų kalbos ištakos. Pasirodo, vaikai jau moka nemažai skaičiuočių, greitakalbių ir pasakų be galo, o renginių metu su džiaugsmu išmoko jų dar daugiau.

3–4 klasių mokiniams vyko pokalbiai ir diskusijos temomis „Vasario 21-oji – Tarptautinė gimtosios kalbos diena“, „Kalba – žmogaus sielos veidrodis“. Ypač patiko vaikams sužinoti apie „kalbos pipirus“ – žargonybes, kurias reikėtų keisti lietuviškais atitikmenimis. Ieškant lietuviškų pakaitalų, smagu buvo pasklaidyti  „Šnekučio“ serijos knygeles „Kam dzin, kam nė motais“ bei „Lįsk vabalo blauzdon“. Vis dėlto kai kurios žargonybės labai jau prigiję šnekamojoje kalboje, ir vaikai, net ir žinodami, kaip reikėtų pasakyti taisyklingai lietuviškai, nenori atsisakyti šių „kalbos pipirų“.

Įdomu mokiniams buvo susipažinti su archaizmais – senoviniais, dabar nebevartojamais žodžiais. Trečiokams ir ketvirtokams buvo pateikta po 10 tokių žodžių, kuriuos jie bandė „išversti“ į dabartinę lietuvių kalbą. Daugelis nesunkiai atspėjo, kad, pavyzdžiui, mokslinyčia – tai mokykla, bet sunkiai įkandami buvo žodžiai sukrautuvė (sandėlis), negalėtuvė (ligoninė). Nė vienas neatspėjo, ką reiškia žodis drukas A. Baranausko sakinyje „Anei rašto, anei druko mums turėt neduoda“. O juk drukas – tai spauda.

Mokiniams labai patiko ir rubrika „Ar žinai, kad...“ Jie sužinojo, kokie žodžiai lietuvių kalboje yra seniausi (o pats seniausias, spėjama, mama) ir apie tai, kad lietuvių kalba seniausių pasaulio kalbų dešimtuke užima trečiąją vietą. Daugelis pirmą kartą išgirdo, kad Vilniuje yra įdomus lietuvių kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“ ir pažadėjo, progai esant, jį aplankyti.

Šių renginių metu skambėjo Just. Marcinkevičiaus, J. Degutytės, M. Kudarauskaitės ir kitų poetų posmai, skirti gimtajai kalbai, mokiniai rinko gražiausią lietuvišką žodį ir vyko daug kitų įdomių dalykų. Mokyklos skaitykloje veikė didelė paroda „Vasario 21-oji – Tarptautinė gimtosios kalbos diena“, o vyresniųjų klasių mokiniai, padedami dailės mokytojos V. Andriulevičienės, „išaugino“ didžiulį lietuvių kalbos ąžuolą, kurio kiekvienas lapelis išrašytas sentencijomis apie Tėvynę ir gimtąją kalbą. Mokyklos koridoriuje su Lietuvių kalbos dienomis supažindino informacinis stendas.

Lietuvių kalbos dienų mėnuo baigėsi. Bet mes niekada nepaliausime nuolat mylėti, branginti ir puoselėti savo gimtąją kalbą. Juk kiekvienam žmogui pati gražiausia yra jo gimtoji kalba. 

Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos
 bibliotekos darbuotojos Z. Januškevičienė ir A. Tumulienė