Kovo 28 dieną Panevėžio Mykolo Karkos mokinių ansamblis, vadovaujamas muzikos mokytojos Danguolės-Teresės Lukauskienės, išvyko į muzikinį festivalį „Dainos iš tremties“, vykusį Varėnoje.
Dainų festivalį organizavo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas kartu su Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos Tolerancijos ugdymo centru įgyvendinant Tarptautinės komisijos programą „Švietimas apie totalitarinių režimų nusikaltimus, nusikaltimų žmogiškumui prevenciją ir tolerancijos ugdymą“. Iškilmingoje šventėje dalyvavo gausybė mokyklų atstovų iš visos Lietuvos, jie dainavo žinomas, o taip pat ir mažiau girdėtas, tremtinių dainas. Kaip minėjo pati muzikos mokytoja Danguolė „buvo atliekamos tremtinių dainos, tačiau pritaikytos šiandienai ir „pervilktos“ į šiuolaikišką rūbą.“
Panevėžio Mykolo Karkos mokyklos ansamblį sudarė 8 dainuojantys mokiniai ir 2 mokiniai, pritariantieji instrumentais (gitara ir būgneliu). Ansamblis atliko 1946 metų kūrinį, skambėdavusį Komijos lageriuose.
Festivalio dalyviai daugiausia buvo gimnazistai – vyresniųjų klasių mokiniai, tačiau Panevėžio Mykolo Karkos mokiniai teigė, kad dėl to jautėsi nė kiek ne prasčiau, atvirkščiai – labai gerai, kad dalyvavo ir atstovavo jauniesiems pilietiškumo ir tautiškumo puoselėtojams, mažesniųjų klasių mokiniams. Negana to, šiam ansambliui teko dar didesnė atsakomybė – mokyklos atstovai buvo vieninteliai dalyviai iš Panevėžio miesto ir rajono, bei vieni tik iš dviejų atstovų visoje Aukštaitijoje.
Šiuo netradiciniu renginiu ypač džiaugėsi patys vaikai, jie neslėpė susižavėjimo tremties dainomis, sakė, netikėję, kad to laikmečio dainos galėję būti tokios gražios, prasmingos ir gilios savo mintimi. Penktokė Deimantė Juknevičiūtė išsamiai pasakojo apie visą festivalio dieną, tačiau itin jautriai prakalbo paklausta apie ją labiausiai sužavėjusį momentą – tai buvo akimirka, kai reikėjo liptį į sceną. Mergaitė sakė, kad įsimintiniausias ir labiausiai jaudinantis momentas buvo ansambliui lipant į sceną atlikti dainos „Pavasarį paukščiai į tėviškę grįžta“, kurią į Lietuvą tremtiniai parvežė 1946 metais. Dainos dvasinę prasmę ir nuotaiką atskleisti padėjo tautinis rūbas – juo vilkėjo mūsų miesto atstovų ansamblis. Kalbant apie renginį Deimantė įspūdžiais dalinosi taip: „Patyrėme galybę įspūdžių! Išgirdome tiek daug gražių dainų, kurias atlikdavo tremtiniai. Aišku, praplėtėme ir istorijos žinias – sužinojome, kad iš Baltijos šalių buvo ištremta daugiau kaip 300 000 gyventojų, išmokome ir daug kitų istorinių dalykų.“ Kitokia ir netradiciška pilietiškumo pamoka festivalyje džiaugėsi ir penktokas Pijus Skikas, praplėtęs savo dar negilias žinias istorijos ir tremtinių temomis. Mokinys džiaugėsi dalyvavęs festivalyje, liko nustebintas tiek paties festivalio grožiu, tiek jo prasme „juk paskutinės renginio dalyvės – buvusios tremtinės. Jos atliko pačią gražiausią dainą „Jei ne auksinės vasaros“, – stebėjosi Pijus. Jis taip pat sakė, kad pasibaigus festivaliui, jo aptarimas autobuse nesibaigė. Mokinys dalinosi mintimis, kad dar ilgai mąstė apie festivalo prasmę, tremtinius, jų išgyvenimus. „Grįžęs namo dar ilgai apie tai galvojau“, – kalbėjo Pijus.
Renginys skirtas ne tik paminėti, tačiau priminti, prisiminti, suprasti istorinius įvykius – kad ir be galo skaudžius, tačiau labai reikšmingus. Džiugu, kad mokiniai, būdami dar labai jauni žmonės, jau dabar sugeba suprasti ir įvertinti praeities tautiečių patirtį, atvedusią į mus šiandieną tokią, kokią ją turime – laisvą. Gera girdėti, kad jie vertina, suvokia ir jaučia padėką. Tik girdėdami tokius mokinių atsiliepimus suprantame, kad einame teisinga kryptimi, ir galime būti dėkingi, kad yra mokytojų, vedančių mūsų vaikus teisingu – pilietiškumo ir doros keliu. Dėkojame mokytojai Danguolei-Teresei Lukauskienei už mokinių pilietiškumo ir muzikalumo ugdymą bei kitų vertybių puoselėjimą.
Visi konkurso dalyviai buvo apdovanoti padėkų raštais ir neišdildomais įspūdžiais bei istorijos-pilietiškumo pamokomis.
Lietuvių k. mokytoja Renata Katilienė
