Kovo 11-oji – valstybinė šventė, kalbinanti širdį. Norėtųsi, kad ši šventė kalbintų ir suaugusiojo, ir vaiko širdį. Jei Vasario 16-oji yra mūsų valstybės gimimas, tai Kovo 11-oji yra prisikėlimas po okupacijos. Moksleiviai žino, kad abi šventės turi savo prasmę. Tačiau žinoti ir vertinti nėra tas pats. Žmogus vertina tai, dėl ko pats kovoja ir stengiasi. Jei moksleivis  savo pastangomis ką nors padaro, supranta, kad tai reikia saugoti.

Mūsų mokykloje veikianti Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno ateitininkų kuopa Kovo 11-osios šventės proga atliepia į vieną iš 5 ateitininkų principų – tautiškumą. Kuopos nariai supranta, kad ateitininkas turi būti geru lietuviu. Jis turi ne tik mylėti Lietuvą, bet kalbėti lietuviškai, pažinti Lietuvos istoriją ir dirbti dėl Lietuvos. Karantino laiku būti vienybėje kūnu yra neįmanoma, bet galima būti vienybėje širdimi siekiant bendro tikslo. Ateitininkų būrelio metu nusprendėm pasidaryti simbolinius paukščius, išreiškiančius šventinę Kovo 11-osios dienos nuotaiką. Moksleiviai ateitininkai nuoširdžiai gamino šventinius simbolius namie, kad galėtų pasidžiaugti ne tik patys ir jų tėveliai, bet ir visų mūsų akys ir širdys.

Tikiu, kad Kovo11-oji visiems mums yra šventė ir kartu su Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno kuopos ateitininkais sveikinu mokyklos bendruomenę su šia didžia švente.

                       Dievo tarno kun. Alf. Lipniūno kuopos globėja Dalia Kubilienė

 

© 2016. Visos teisės saugomos