Pažinti savo tautos šaknis – pats svarbiausias patriotiškumo laiptelis. Jei ateitininkas yra sąmoningas lietuvis patriotas, nusiteikęs kurti tautos kultūrą, tai visada praverčia platesnis žvilgsnis į lietuvių liaudies šventes. Viena šių švenčių yra Užgavėnės.
Mūsų mokyklos ateitininkams daug džiaugsmo suteikė kaukių gamyba. Gamindami kaukes, moksleiviai sužinojo, kad dažniausiai kaukės turėdavo seno, negražaus žmogaus bruožų – buvo išryškinama nosis, iškreipiama bedantė burna, tačiau, kad ir kokios bebūtų baisios kaukės, jos visada šypsosi. Ateitininkai stengėsi pasigaminti kuo išradingesnes kaukes, kad atkreiptų dėmesį, kad jų kaukės būtų juokingos ir patogios. Juk per pačią šventę jie savo veidus slėps po kauke.
Pagaliau sulaukėm vasario 9-osios vakaro. Prie Juozo Miltinio paminklo būriavosi žmonės, nedrąsiai prisijungė ir mūsų mokyklos ateitininkų kuopa. Vieni moksleiviai atvyko su kuopos globėja D. Kubiliene, kitus atlydėjo tėveliai. Ir vaikų, ir tėvelių – visų veidus slėpė įmantrios kaukės. Neilgai trukus muzikantai linksmai užgrojo, ir žmonės sustoję porom pradėjo šokti lietuvių liaudies šokius. Ateitininkai smalsiai žiūrėjo į šokėjus, tačiau patys nesiryžo šokti neįprastų vaikiškai akiai šokių. Tik užgrojus latvišką šokį „Oira – oira“ ne tik ateitininkai, bet ir kuopos globėja nė pati nepajuto, kaip pradėjo suktis bendrame šokio rate. Pašokę gerą valandą, užvalgę mamų prikeptų blynų, sušilę, laimingi, atradę liaudiško šokio galią bei jėgą grįžome namo.
Dalia Kubilienė,
Dievo tarno kunigo Alf. Lipniūno ateitininkų kuopos globėja
